Nazi Lauck NSDAP/AO

 

Léon Degrelle

Léon Joseph Marie Ignace Degrelle gimė Bulonėje, 1906 – ųjų metų birželio 15 – ąją dieną. Mokslus jis baigė jezuitų kolegijoje, o vėliau universitete studijavo teisę. Tapo teisės doktorantu. Ne už ilgo Leonas pradėjo dirbti katalikiškojo laikraščio „Christus Rex“ žurnalistu. Dirbdamas žurnalistu jis susipažino su prancūzų integralizmo idėjomis, kurios vėliau įtakojo jo idėjinį mastymą. Iki 1934 – ųjų metų Leonas Degrelis dirbo „Christus Rex“ korespondentu Meksikoje. Tuo laikotarpiu jis keliavo po įvairias Lotynų Amerikos šalis. Jo pažiūroms turėjo įtakos ir Meksikoje vykęs konfliktas tarp prieš masonijos įtakojamą režimą sukilusių katalikiškų jėgų ir antiklerikalinės tuometinės Meksikos valdžios.

Grįžęs į tėvynę, Degrelis Katalikų Partijoje tapo vedantis radikaliojo nacionalistinio partijos sparno veikėjas. Tačiau pagrindinės Katalikų Partijos jėgos pasižymėjo negatyviosios krikščionybės tendencijomis, buvo mažiau idėjiškos ir kovingos, protegavo monarchistines ir kitokias reakcingas tendencijas. Degrelio sukurtas judėjimas Katalikų Partijos viduje, kuris vadinosi „Éditions de Rex“, vis labiau ir labiau tolo nuo oficialiosios Katalikų Partijos politikos. Po susirinkimo 1935 metais Reksistų grupė atsiskyrė nuo Katalikų Partijos. Taip buvo įkurta Reksistų Partija, kuri ne už ilgo susiorganizavo kaip kovinga valonų nacionalistinė organizacija. Didelė dalis reksistų ideologijos turėjo sąsajų su vokiečių nacionalsocializmu, itališkuoju fašizmu ir korporatyvinės valstybės idėja.

Reksistų judėjimui pradėjus aktyviai veikti prieš jį pradėjo vesti šmeižto kampaniją įvairūs žydiški bei komunistuojantys elementai, kurie, kaip ir šiuolaikiniai kosmopolitai, veikė prieš savos tautos interesus vardan parazitų ir savo pačių naudos. Gana greitai Leono Degrelio vadovaujami nacionalistai užmezgė draugiškus ryšius su nacionaliniais judėjimais Europoje: Degrelis asmeniškai draugavo su ispanų Falangos vadu Josė Antonijo Primo de Rivera bei rumunu Korneliu Zelia Kodrianu, o 1936 metais susitiko su Adolfu Hitleriu ir Benitu Musoliniu, kurie nusprendė finansiškai paremti Reksistų Partiją. Tais pačiais metais Reksistų Partija pasiekė gana gerus rezultatus rinkimuose. Reksistų Partija laimėjo 21 deputatų ir 12 senatorių vietų. Reksistų judėjimas taipogi vykdė švietėjišką veiklą žydų klausimu: buvo plėtojamas visuomenės informavimas apie pasaulinę žydiją, žydų klausimą ir kitokias internacionalaus masto aktualijas. Leono Degrelio bendražygiai vedė kūrybingą antisemitizmo propagandą, kėlė valonų tautos nacionalinę-rasinę sąmonę, tačiau tautos pažadinti iki karo pradžios nepavyko.

Prasidėjus žydijos organizuotam karui prieš Nacionalsocialistinę Vokietiją, plutokratinis Belgijos režimas areštavo Leoną Degrelį kaip galimą kolaborantą su vokiečių kariuomene. Jis buvo išvežtas į „demokratų“ Prancūziją, kurioje buvo kalinamas iki tol, kol buvo išvaduotas Nacionalsocialistinės Vokietijos karių. Karo metu Reksistų Partija glaudžiai bendradarbiavo su vokiečių nacionalsocialistais. 1941 metų rugjūtį suformavus „Waffen SS“ būrius, Leonas Degrelis savanoriu išėjo į SS kaip eilinis, vadovavimą Reksistų Partijai perduodamas savo bendražygiui Victor Matthys.

Leonas didvyriškai tarnavo Rytų fronte, 1944 metais buvo stipriai sužeistas. Jis įgijo vis aukštesnius laipsnius SS hierarchijoje, buvo paties Adolfo Hitlerio apdovanotas Riterio kryžiumi. Degreliui Adolfas Hitleris yra pasakęs: „Jei aš turėčiau sūnų, norėčiau, kad jis būtų toks kaip tu.“ Po to kai Nacionalsocialistinė Vokietija buvo užgrobta pasaulinės žydijos įsakymus vykdančių „sąjungininkų“, Leonas Degrelis nuvyko į Daniją ir paskui į Norvegiją, iš kurios jis išskrido Alberto Špero parūpintu lėktuvu į Isapniją. Tačiau lėktuvas nenusileido laimingai ir nukrito San Sebastiano pajūryje Šiaurės Ispanijoje. Leonas Degrelis buvo smarkiai sužeistas, todėl Franko valdžios buvo nugabentas į ligoninę. Jo arešto reikalavo karą laimėjusios „demokratijos“, tačiau įdomu, kad reakcingas ir tikrąsias Falangos idėjas išdavęs Franko režimas pasielgė garbingai ir padėjo Leonui Degreliui išvengti mirties žydų ir jų pakalikų rankuose, kuri ištiko daugelį savo tautų ir Europos politinių kankinių: Vidkuną Kvislingą, Julijų Štreicherį, Hermaną Gėringą, Vilhelmą Friką, Šalasį Ferencą ir daugelį kitų.

Pokario metu iki generolo Franko mirties Leonas Degrelis gyveno Ispanijoje, bendravo ir bendradarbiavo su įvairiais pasaulio nacionalistais bei nacionalsocialistais, visą gyvenimą likdamas ištikimas Idėjai. Ispanijoje atkūrus plutokratinį režimą, Leonas Degrelis aktyviai dalyvavo nacionalsocialistinės ispanų politinės organizacijos Circulo Espańol de Amigos de Europa veikloje, publikavo savo paties raštus ir kitokią medžiagą politinio judėjimo spaustuvėje Barselonoje. Jis taip pat išleido savo atvirą laišką popiežiui Jonui Pauliui II, kuriame jis pabrėžė, kad holokaustas yra tikrų tikriausias farsas, kurį išnaudoja pasaulinė judokratija savo nešvariems tikslams. Už tai jis buvo žydiškosios „demokratijos“ sistemos teisiamas ir galiausiai nuteistas pinigine bauda. Leonas Degrelis ramiai mirė 1994 metų kovo 31 dieną Malagos ligoninėje nuo problemų su širdimi. Senatvėje Leono Degrelio paklausus, ar jis kuo nors gailisi dėl Antrojo pasaulinio karo, jis atsakė: „Gailiuosi tik tuo, kad mes pralaimėjome!“ Tačiau atminkime, kad tol kol esame gyvi mes ir kol tęsiame jo ir kitų didvyrių darbus, yra užtikrinta, kad nepaisant visos, kad ir viso pasaulio opozicijos, ji bus sunaikinta ir paskutinė pergalė bus mūsų!

Adolf Hitler , Mein Kampf , Schutzstaffel , Waffen-SS

www.third-reich-books.com - www.zensurfrei.com

NSDAP/AO - PO Box 6414 - Lincoln NE 68506 USA http://www.nazi-lauck-nsdapao.com